2 Samuel 22
1 Ir Dovydas kalbėjo VIEŠPAČIUI šitos giesmės žodžius tą dieną, kai VIEŠPATS jį išgelbėjo iš visų jo priešų rankų ir iš Sauliaus rankų;
2 ir jis tarė: „VIEŠPATS yra mano uola, mano tvirtovė ir mano gelbėtojas;
3 mano uolos Dievas; juo pasitikėsiu; jis mano skydas ir mano išgelbėjimo ragas, mano aukštasis bokštas ir mano prieglobstis, mano gelbėtojas; tu mane gelbėji iš smurto.
4 Šauksiuosi VIEŠPATIES, kuris vertas, kad būtų giriamas; taip aš būsiu išgelbėtas nuo savo priešų.
5 Kai mane apsupo mirties bangos, bedievių upės išgąsdino mane;
6 pragaro kančios apsupo mane; mirties pinklės pasitiko mane;
7 savo sielvarte šaukiausi VIEŠPATIES ir savo Dievui šaukiau; ir jis išgirdo iš savo šventyklos mano balsą, ir mano šauksmas įėjo į jo ausis.
8 Tada kratėsi ir drebėjo žemė; dangaus pamatai judėjo ir kratėsi, nes jis užsirūstino.
9 Kilo dūmai iš jo šnervių, iš jo burnos rijo ugnis; nuo jos užsidegė anglys.
10 Jis taip pat palenkė dangus ir nužengė; ir tamsa buvo po jo kojomis.
11 Jis jojo ant cherubo ir skrido; ir jis matėsi ant vėjo sparnų.
12 Tamsą jis padarė palapinėmis aplink save, tamsius vandenis ir tirštus dangaus debesis.
13 Nuo spindesio jo priešakyje užsidegė ugnies anglys.
14 Iš dangaus sugriaudė VIEŠPATS, ir Aukščiausiasis ištarė savo balsą.
15 Jis išsiuntė strėles ir juos išsklaidė; žaibus, ir juos sutrikdė.
16 Pasirodė jūros vagos, atsidengė pasaulio pamatai nuo VIEŠPATIES barimo, nuo jo šnervių kvapo pūtimo.
17 Jis siuntė iš aukštybės, jis paėmė mane; jis ištraukė mane iš daugybės vandenų;
18 jis mane išgelbėjo iš mano stipraus priešo, iš tų, kurie nekentė manęs; nes jie buvo man per stiprūs.
19 Jie mane pasitiko mano nelaimės dieną; bet VIEŠPATS buvo mano atrama.
20 Jis mane išvedė ir į plačią vietą; jis išvadavo mane, nes gėrėjosi manimi.
21 VIEŠPATS man atlygino pagal mano teisumą; pagal mano rankų švarumą jis man atmokėjo.
22 Nes aš laikiausi VIEŠPATIES kelių ir nedorai neatsitraukiau nuo savo Dievo.
23 Nes visi jo teismai buvo mano priešakyje; ir nuo jo įstatų neatsitraukiau.
24 Taip pat buvau tiesus prieš jį ir saugojausi nuo savo neteisybės.
25 Todėl VIEŠPATS man atmokėjo pagal mano teisumą; pagal mano švarumą jo akyse.
26 Gailestingam tu pasirodai gailestingas, tiesiam tu pasirodai tiesus.
27 Tyram tu pasirodai tyras; o priešgyniam tu pasirodai nemalonus.
28 Tu išgelbėsi suspaustuosius; bet tavo akys nukreiptos prieš išdidžiuosius, kad juos pažemintum.
29 Nes tu esi mano žiburys, o VIEŠPATIE; ir VIEŠPATS nušvies mano tamsą.
30 Nes su tavimi aš bėgau per pulką; su savo Dievu aš peršokau per sieną.
31 O Dievas, jo kelias yra tobulas; VIEŠPATIES žodis yra išbandytas; jis yra skydas visiems, kurie juo pasitiki.
32 Nes kas yra Dievas, jei ne VIEŠPATS? Ir kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
33 Dievas yra mano stiprybė ir jėga; ir jis padaro mano kelią tobulą.
34 Jis padaro mano kojas kaip stirnos; ir mane pastato ant mano aukštumų.
35 Jis moko mano rankas kariauti; taip, kad plieninis lankas yra sulaužomas mano rankomis.
36 Taip pat man davei ir savo išgelbėjimo skydą; ir tavo gerumas padarė mane didį.
37 Tu praplatinai mano žingsnius po manimi; kad mano kojos nepaslystų.
38 Aš vijausi savo priešus ir juos sunaikinau; ir nepasukau atgal, kol nebuvau jų išnaikinęs.
39 Aš juos sunaikinau ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; taip, jie krito po mano kojomis.
40 Nes tu apjuosei mane jėga mūšiui; pavergei po manimi tuos, kurie sukilo prieš mane.
41 Taip pat man davei mano priešų sprandus, kad sunaikinčiau tuos, kurie nekenčia manęs.
42 Jie ieškojo, tačiau nebuvo nei vieno, kad išgelbėtų, tai yra VIEŠPATIES, bet jis neatsiliepė jiems.
43 Tada juos sutryniau smulkiai kaip žemės dulkes, kaip gatvės purvą juos sutrypiau, ir juos išsklaidžiau.
44 Taip pat tu išvadavai mane iš mano tautos vaidijimųsi, tu išsaugojai mane, kad būčiau pagonių galva; tauta, kurios nepažinau, man tarnaus.
45 Svetimšaliai man pasiduos; kai tik jie išgirs, jie paklus man.
46 Svetimšaliai išblykš, ir jie bijos iš savo slaptų vietų.
47 VIEŠPATS gyvas; tebūna palaiminta mano uola; tebūna išaukštintas mano išgelbėjimo uolos Dievas.
48 Tai Dievas, kuris atkeršija už mane ir kuris pargriauna po manimi tautas,
49 kuris mane išveda iš mano priešų; tu taip pat iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukilo prieš mane; tu mane išvadavai iš smurtininko.
50 Todėl aš dėkosiu tau, o VIEŠPATIE, tarp pagonių ir giedosiu gyrių tavo vardui.
51 Jis yra išgelbėjimo bokštas savo karaliui; ir parodo gailestingumą savo pateptajam – Dovydui ir jo sėklai per amžius“.